2
Vaikų kambario baldų išdėstymo principai
2016-10-16
dsc_3497
Kalėdos pasakų namelyje!
2017-01-07

Valdorfo pedagogikos principai Austrijos darželyje Zalcburge

img_4264

Pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai. Vadovaujamasi nuolat pasikartojančiu dienos, savaitės ir metų cikliškumu. Per nuolatinį pasikartojimą ir žinojimą, kas po ko bus, vaikas jaučia saugumą ir tikrumą. Per dieną vyksta tam tikros viena paskui kitą sekančios veiklos (ryto ratas, kūrybiniai, meniniai užsiėmimai, maisto gaminimas, pietūs, pokaitis, tėvų laukimas). Savaitės dienos taip pat turi tam tikras veiklas, kurios kartojasi kiekvieną savaitę (kiekviena savaitės diena išsiskiria tam tikra veikla, pvz., pirmadieniais būna judesio užsiėmimai, antradieniai – rankdarbai, trečiadieniais – muzika ir pan.). Valdorfo pedagogikos darželyje taip pat juntamas ir metų cikliškumas (švenčiamos metų šventės, pagal metų laikus keičiamos visos darželio aplinkos dekoracijos, pagal metų laikus keičiamos veiklos, nuolat keičiamas gyvasis paveiklsas ir pan.). Dar vienas principas Valdorfo pedagogikos darželyje – kartojimas-kopijavimas. Šioje pedagogikoje laikomasi nuostatos, jog vaikai mokosi kopijuodami-atkartodami suaugusiuosius, tad vaikų darželyje ugdytiniai mokosi imdavi pavyzdį iš auklėtojų – kopijuoja jų veiksmus, veiklas (mokosi kaip žaisti, kaip tvarkytis, kaip daryti valgyti, kaip elgtis su lėlėmis ir pan.). Dar vienas pirncipas – mokymasis ne per protą, bet per judesį, pajutimą, motoriką. Valdorfo pedagogikoje mokymasis vyksta ne per žinias apeliuojant į protą, bet per pajutimą, jausmą, praktiką. Prasmingos veiklos – dar vienas svarbus veiksnys Valdorfo pedagogikoje. Darželio ugdytiniai užsiima įvairiais kūrybiniais užsiėmimais, meninėmis veiklomis, mokosi, kaip dirbti darže, padeda maisto gaminimo ruošoje ir kt.

Erdvė. Pagrindiniai erdvei taikomi kriterijai – paprastumas ir natūralumas. Visur vyrauja natūralios iš gamtos ateinančios spalvos. Aplinka sudaryta tik iš natūralių medžiagų, vertinamas rankų darbas – sienos dekoruotos rankų darbo piešiniais organiškais vaikams nekenksmingais dažais; baldai tik iš medžio masyvo, rankų darbo, nedažyti ir nelakuoti, tik aliejuoti; grindys padengtos rankų darbo 100 proc. vilnoniais kilimais; natūralios dekoracijos – šilkas, vilna, medis; žaislai iš gamtinių medžiagų – kankorėžiai, malkos, drožinėtos figūrėlės iš medžio, velti vilnoniai kamuoliai. Prie natūralios aplinkos kūrimo bei dekoravimo prisideda ir auklėtojos. Erdvių dekoravimo spalvos keičiamos atsižvelgiant į skirtingus laikotarpius, pvz., rudenį vyrauja raudona spalva – archangelo Mykolo spalva (Archangelas Mykolas turėjo daug išbandymų, turėjo nugalėti drakoną. Per Mykolo dieną vaikams skiriami įvairūs išbandymai, pvz., įveikti tamsos baimę.); Kalėdiniu laikotarpiu vyrauja mėlyna spalva – archangelo Gabrieliaus laikotarpis (visos dekoracijos keičiamos mėlynomis); pavasarį vyrauja geltona ir žalia spalvos; vasarą – persikinė, rausva spalvos – įvairių prinokusių vaisių spalvos.

Nykštukai ir archangelai. Rudolfo Šteinerio pagrįstoje Valdorfo pedagogikoje tikima, jog gyvename tarp archangelų, kurie yra virš mūsų, ir nykštukų, elfų, kurie yra po mumis. Mes esame vidurinioji dalis, tad turime sutarti tiek su archangelais, tiek su nykštukais. Archangelų paveikslų galima rasti pakabintų ant sienų. Pagal archangelus simbolizuojančias spalvas dekoruojamos darželio erdvės. Darželyje pasakojamos archangelų istorijos (pvz., kaip archangelas Mykolas turėjo nugalėti drakoną, per Mykolo dieną žaidimų forma vaikams skiriami įvairūs išbandymai, kad jie pamėgintų įveikti savo baimes). Nykštukai gyvena olose, o rudenį sugrįžta iš uolų į namus pas žmones. Nykštukus traukia įvairūs brangakmeniai, pvz., kalnų kristalas ir pan. Namuose galima pasipuošti tiesiog stiklo kamuoliuku, nušlifuotu laužytais kampais, kurie saulei šviečiant suteikia aplinkai švytėjimo ir spindėjimo. Šis švytėjimas ir spindėjimas traukia ir kviečia nykštukus ateiti į namus. Valdorfo pedagogikai prijaučiančiuose namuose beveiks visi turi nykštukų su brangakmeniais erdvę. Valdorfo darželyje tokia nykštukų erdvė (dar kitaip vadinama gyvuoju paveikslu) yra viena svarbiausių zonų darželyje. Šalia jos sėdint visiems vaikams ant kilimo pradedama diena, čia pasakojamos istorijos ir pan. Paveiklas yra keičiamas pačių auklėtojų maždaug dvylika kartų per metus. Jis atspindi auklėtojų būseną ir metų laikus. Paveiklas atliepia gamtą ir joje esančias gėrybes. Per paveiklą vaikai greičiau perima gamtoje ir aplinkoje vyraujančią emociją, pojūtį bei pasikeitmus.

Žaislai ir žaidimų erdvės. Žaidimų erdvės atskirtos šilkinėmis širmomis, mobiliomis medinėmis atitvaromis, kurios bet kada gali būti perkeltos į kitą vietą. Žaislų šiame darželyje labai nedaug, todėl, kad su vaikais žaidžiama per įvairius grupinius, judesio žaidimus, dainas, prasmingas veiklas (pvz., dainuojama ir lankstomos šilkinės skarelės, vyniojamos juostelės, įvairūs žaidimai-skaičiuoklės su piršteliais ir kt.). Kuo mažiau žaislų pasirinkimo ir kuo jie paprastesni, tuo labiau skatinama vaikų fantazija ir kūrybiškumas. Begalybėje žaislų vaikai pasimeta, nebežino su kuo žaisti, žaislai yra mėtomi, jie nesaugomi, jiems nerodoma pagarba. Spalvoti, plastmasiniai, grojantys, dainuojantys, judantys žaislai vaikams nesuteikia galimybės fantazuoti – viskas jau pateikta – garsas, spalva, judesys. Nespalvoti, be garso ir nejudantys žaislai skatina vaikus fantazuoti ir kurti – jiems patiems suteikti spalvas, judesį ir dainą. Valdorfo darželyje sutikti žaislai (tik iš natūralių medžiagų) – medinės kaladėlės, malkos, veltiniai vilnoniai kamuoliai, medinės drožinėtos žmonių ar gyvūnų skulptūrėlės, kankorėžiai, šilkinės skarelės, Valdorfo lėlytės. Kiekviena jų turi savo vardą. Su jomis elgiamasi kaip su žmonėmis: su jomis kalbama, dainuojama, jos maitinamos, rengiamos, glostomos, migdomos. Auklėtojos su jomis taip pat elgiasi kaip su žmonėmis, tokiu būdu parodomas pavyzdys, kaip su jomis elgtis, vaikams. Darželyje Valdorfo lėlytės pagamintos auklėtojų. Namuose lėlytę pagamina ir padovanoja tėvai. Tam tikros lėlytės yra skirtos pagal vaiko amžių. Pirmoji lėlytė beveik neturi veido bruožų, suvystyta kaip kūdikis, nesimato kojyčių ir rankyčių. Antroji lėlytė jau su iškištomis rankytėmis. Trečioji lėlytė su kojytėmis ir rankytėmis, kurias dengia rūbeliai. Ketvirtoji lėlytė – rūbai nebedengia lėlytės rankyčių ir kojyčių.

Mažųjų miegas. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau miegojimo erdvės jam reikia. Vaikas miegant turi jausti savo ribas, nes miegojimas didelėje lovoje didina vaiko nesaugumo jausmą. Vaikui augant pamažu didinama ir jo miegojimo erdvė. Vyresnio amžiaus vaikams (nuo 3 m.) miegojimo erdvėse čiužinukai tiesiog pamesti ant žemės ir atskirti širmomis. Kiekvienas vaikas turi savo miegojimo erdvę su atitvaromis ir šilkinėmis širmomis – kad miegas būtų pasakiškai jaukus.